Dictionary of the Lithuanian Language.
apsiaubti — 1 apsiaũbti, ia, àpsiaubė tr. NdŽ 1. apdengti, apsiausti, apgobti: Vaiką rūkina apsiaũbę J.Jabl. | prk. NdŽ: Ankstyva naktis apsiaubė apylinkę sp. Rūkas plaukia nuo marių ir visą žemę apsiaubia rš. | refl. Š: Apsisiaũbęs eina J.Jabl. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsiaubti — 1 išsiaũbti, ia, ìšsiaubė intr.; LL297 išsitrankyti, išsišėlti: Tas žmogus jau išsidovijęs, išsiaũbęs KI152. siaubti; apsiaubti; įsisiaubti; išsiaubti; nusiaubti; pasiaubti; persiaubti; susiaubti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiaubti — 1 nusiaũbti, ia, nùsiaubė tr.; M 1. G99, DŽ, NdŽ nuniokoti, apiplėšti: Karai amžinai nusiaubdavo panemunes K.Bor. Aš vyksiu gudo šalin? Kad vokiečiai, man nesant namie, žemaičių kraštą nusiaubtų! V.Krėv. Nusiaubė plačiai jų kraštų sritis S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
pasiaubti — 1 pasiaũbti, ia, pàsiaubė 1. intr. NdŽ kurį laiką siautėti. 2. tr. apimti baimei, rūpesčiui, neramumui: Ans siaubte pasiaubtas, t. y. rūpesčių paimtas J. Gaspadorius pasiaubtas, kad ligonis yra name, t. y. nelinksmas J. O jis (strielčius) ma… … Dictionary of the Lithuanian Language
persiaubti — 1 persiaubti tr. 1. perskrosti: Viename akimojuje tu persiaubi septynerius dangus ir joji ant žirgų garbės godo bei geidulių Vd. 2. persmelkti: Ją persiaubė nauja baisi mintis rš. siaubti; apsiaubti; įsisiaubti; išsiaubti; nus … Dictionary of the Lithuanian Language
siaubti — 1 siaũbti, ia, ė Rtr 1. tr. DŽ niokoti, naikinti: Daug kartų per tą laiką persai Gruziją degino ir siaubė A.Vien. Teroras, badas, šaltis siaubė Vilniaus miestą rš. Ypač gausu tokių kapinių dažnai marų siaubtuose Žemaičiuose sp. Visą naktį… … Dictionary of the Lithuanian Language
susiaubti — 1 susiaũbti, ia, sùsiaubė tr. 1. suniokoti, sunaikinti: Jiems nė į galvą neatėjo, kad vienas žmogus būtų galėjęs taip susiaubti jų stovyklą rš. 2. Ser, NdŽ sugobti, suvynioti. | refl. Ser, NdŽ. siaubti; apsiaubti; įsisiaubti; išsia … Dictionary of the Lithuanian Language
užsiaubti — 1 užsiaũbti, ia, ùžsiaubė 1. intr. siaubiant užimti, užeiti: Kur užsiaubė žemaičiai, tenai nebrado atsparo S.Dauk. 2. tr. aprėpti: Važiuoju naktį ir regiu pašvaistę: pusę dangaus užsiaubusi rš. 3. tr. paliesti, apimti: Kaip tik užsiaubė kepsnių … Dictionary of the Lithuanian Language
